Buhalterinė apskaita ir finansinė atskaitomybė

Labiausiai paplitusi įmonių rūšis Lietuvoje yra uždaroji akcinė bendrovė. UAB steigimas yra reglamentuojamas LR akcinių bendrovių įstatymo. UAB – tai privatusis, ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, kurios įstatinis kapitalas padalintas į dalis, vadinamas akcijomis. Bendrovės turtas yra atskirtas nuo akcininkų turto. Uždarosios akcinės bendrovės minimalus įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 10.000 litų. Bendrovės steigėjais gali būti Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie būtinai turi įsigyti steigiamos bendrovės akcijų. Individualios įmonės Individuali (personalinė) įmonė pagal LR CK apibrėžtina kaip privatusis, neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo. Šios rūšies įmonė nuosavybės teise gali priklausyti vienam fiziniam asmeniui arba keliems fiziniams asmenims (sutuoktiniams) bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

Individuali įmonė. Smulkaus verslo pradžiai individualios įmonės steigimas yra geriausias sprendimas. Įstatymai nereikalauja jokio minimalaus pradinio kapitalo, todėl verslą įmanoma pradėti turint gerą idėją bei nedideles pradines lėšas. Individualioje (personalinėje) įmonėje galima dirbti neįdarbinant kitų darbuotojų, t.y., tokioje įmonėje gali dirbti net vien tik savininkas ir jo šeimos nariai. Pažymėtina ir tai, kad individualios (personalinės) įmonės apskaita yra ganėtinai paprasta, jai keliami nedideli reikalavimai – taikoma sutrumpinta finansinė atskaitomybė. Taigi, ir buhalterinės paslaugos nereikalauja didelių išlaidų.

Kieno rankose įmonės pinigai? Būna, kad niekieno!

Kiekvienam aišku: pinigų, kaip ir viso kito turto, apskaita vedama įmonės buhalterijoje. Buhalterija visada žino, kiek įmonė turi pinigų ir kur juos išleido. Šiame įmonės padalinyje pinigai ne tik skaičiuojami, bet ir vykdomos visos operacijos su pinigais: įmonės kasoje priimami ir išmokami grynieji pinigai, rengiami ir teikiami nurodymai bankui išmokėti pinigus iš įmonės atsiskaitomosios sąskaitos.

Deja, įmonių vadovai ne visada apgalvotai suteikia buhalterijai neribotas teises disponuoti pinigais: spręsti jų panaudojimo klausimus ir atsiskaityti tiek grynaisiais, tiek negrynaisiais pinigais. Praktika rodo, kad labai dažnai visos svarbiausio įmonės turto – pinigų – valdymo funkcijos perduodamos tik vienam asmeniui – buhalteriui, kurio veiksmų teisėtumu ir tų veiksmų kontrole įmonės vadovai net nesidomi. Pagrindinis vadovų motyvas – pasitikėjimas. Tačiau, kaip parodė ne vienos įmonės ir valstybinės institucijos patirtis, vien pasitikėjimas įmonės darbuotojais nėra veiksminga priemonė užtikrinti tokio svarbaus turto, kaip pinigai, teisėtą naudojimą ir saugumą.

Vieniems buhalterijos darbuotojams gali būti suteiktos teisės tik parengti mokėjimo nurodymus ir peržiūrėti bei spausdinti elektroninės bankininkystės sistemoje esančius duomenis (banko išrašus, darbo užmokesčio mokėjimo sąrašus ir kt.) (įprastos buhalterinės paslaugos). Kiti buhalterijos darbuotojai gali turėti teisę pervesti pinigus iš įmonės atsiskaitomosios sąskaitos, bet jiems turėtų būti nustatoma vienos mokėjimo operacijos maksimali suma ar vienos dienos ir mėnesio maksimali mokėjimo suma. Dar kitiems darbuotojams gali būti suteikiamos teisės naudoti paskolų sąskaitose esančius pinigus, sudaryti darbo užmokesčio pervedimo sąrašus, pagal juos pervesti pinigus ir atlikti operacijas su didesnėmis mokėjimo sumomis.

Apskaitos dokumentai

Buhalterinė apskaita turi tiksliai atspindėti įmonės būklę ir specifinius jos bruožus tam tikru laiko momentu. Informacija apie įmones turi būti pateikta vienoda tvarka, kad jos vartotojai galėtų šią informaciją suprasti ir palyginti investavimo į įvairius objektus privalumus ir trūkumus.

Buhalterinė apskaita atliekama tam tikra tvarka ir nuoseklumu. Kiekvienas apskaitos principas turi būti įgyvendintas. Siekiant tinkamai sugrupuoti ir perskaičiuoti įmonės veiklos duomenis, kad būtų patenkinti įvairių apskaitos duomenų poreikiai, ir pateikti įvairaus išsamumo informaciją iš anksto nustatytu laiku, būtina laikytis tam tikros tvarkos visose buhalterinės apskaitos duomenų formavimo stadijose.

Apskaitos dokumentų būna įvairių: juridinių, mokslinių, techninių, valdymo ir kt. Pirminiai apskaitos dokumentai – informacijos apie įmonės valdomo turto, įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų kitimą šaltinis. Todėl, įvykdžius bet kokią ūkinę operaciją ar savaime atsitikus įvykiui (pvz., gaisrui), būtina surašyti atitinkamą apskaitos dokumentą ir jame trumpai apibūdinti atliktą operaciją (įvykį). Vėliau tokie duomenys fiksuojami apskaitos registruose, o apibendrinus juose sukauptą informaciją, parengiama finansinė atskaitomybė. Laiku nesurašius dokumento, tikėtina, kad operacija iš viso nebus apskaitoje užfiksuota arba bus užfiksuota klaidingai; net teisingai ją užfiksavus, vėliau nebus įmanoma tuo objektyviai įsitikinti. Todėl Lietuvoje plintanti nuomonė, kad apskaitos dokumentai, kaip ir visa buhalterinė apskaita, reikalingi tik valdžios institucijoms, kontroliuojančioms įmonių veiklą bei mokesčių sumokėjimą, yra visiškai be pagrindo. Apskaitos dokumentai pirmiausia reikalingi pačiai įmonei, jeigu jos vadovai ir savininkai nori gauti objektyvią apskaitinę informaciją. Buhalterinės apskaitos įstatymas, reikalaudamas, kad apskaitos dokumentai būtų surašyti ūkinės operacijos metu arba jai pasibaigus, kartu numato ir išimtį: tais atvejais, kai teikiamos nuolatinės ir ilgalaikės paslaugos, dokumentus galima surašyti periodiškai, bet ne rečiau kaip kartą per mėnesį.

Buhalterinės apskaitos įstatyme pateiktas apskaitos dokumento apibrėžimas. Pagal jį, apskaitos dokumentas – popierinis arba elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą. Taigi svarbiausia, kad apskaitos dokumente būtų visi rekvizitai, užtikrinantys atitinkamos ūkinės operacijos vienodą interpretavimą (jos tapatumą). Vienas iš pagrindinių reikalavimų, keliamų finansinei atskaitomybei bei visai apskaitinei informacijai – jos patikimumas ir neutralumas. Vadinasi, ir apskaitos dokumentai, kurių pagrindu ši informacija formuojama, taip pat turi būti patikimi (jų teisingumu turi būti įmanoma objektyviai įsitikinti). Dėl to klaidinga teigti, kad teisės aktais nustatyti rekvizitai yra svarbūs tik skaičiuojant mokesčius. Tuo tarpu įrašams apskaitoje atlikti tinka bet kokie dokumentai. Tačiau būtinieji dokumentų rekvizitai užtikrina informacijos patikimumą ir neutralumą tik tuo atveju, jeigu jie nagrinėjami ne atskirai, bet kaip visuma.

Buhalterinės paslaugos,buhalteris

Darbo užmokesčio ir darbo laiko apskaita

Kiekvienas darbuotojas už atliekamą darbą, už savo protines bei fizines pastangas nori, kad būtų atlyginta, gautų darbo užmokestį. Darbo užmokestis yra darbo jėgos vertės piniginė išraiška arba jos kaina, kurią gali sudaryti pareiginė alga, priemokos, priedai, premijos. Nuo darbo užmokesčio priklauso darbo rezultatai. Įmonėje taikomos vienos rūšies darbo užmokesčio apskaičiavimo forma: laikinė.

Laikinė darbo apmokėjimo forma taikoma tada, kai paslaugos apimtis ir kokybė daugiausia priklauso ne nuo darbuotojo pastangų, o nuo technologijos ir LR įstatymų. Buhalteris norėdamas apskaičiuoti laikinį darbo užmokestį nustatyto darbo kainos matavimo vienetą. Toks vienetas yra darbo valandos kaina, kuria remiantis apskaičiuojamas darbo užmokestis už bet kurį darbo valandų skaičių pagal tarifinius atlygius.

Darbo laikui apskaityti naudojami darbo laiko apskaitos žiniaraščiai. Visi padalinio darbuotojai sugrupuoti pagal kategorijas. Į tabelį kasdien įrašomas kiekvieno darbuotojo dirbtų valandų skaičius, nedirbtų valandų skaičius arba neatvykimas į darbą, sutartiniu šifru nurodant priežastį. Įrašai apie neatvykimus ir nedirbtas valandas yra pagrįsti atitinkamais dokumentais. Dirbtas ir nedirbtas laikas apskaitomas naudojant pirminius informacijos šaltinius (vadovo įsakymai, nedarbingumo pažymėjimai, prastovų lapeliai). Mėnesio gale suskaičiuojamos kiekvieno darbuotojo dirbtos dienos bei valandos ir nedirbtos dienos bei valandos pagal priežastis. Be to, sumuojami visų darbuotojo dirbto ir nedirbto laiko rodikliai.

Buhalterinės paslaugos

Buhalterinės apskaitos rūšys

Įmonės buhalterinė ap­skai­ta ga­li­ būti su­skirs­ty­ta į dvi svar­biau­sias ap­skai­tos rū­šis – fi­nan­si­nę ir me­nedž­men­to (va­dy­bos ir kaštų) ap­skai­tą. Šios dvi apskaitos rūšys ski­ria­si dau­ge­liu as­pek­tų, nes skirtingos jų paskirtys. Be to, kiek­vie­na jų tu­ri tam tik­rų pranašumų ir trū­ku­mų. To­dėl tiks­lin­ga api­ben­drin­ti esminius skir­tu­mus tarp fi­nan­si­nės ir me­nedž­men­to (va­dy­bos ir kaštų) ap­skai­tos. Tačiau visuomet reikia turėti omenyje, kad, nors finansinė apskaita ir skirta ne valdžiai (kaip statistinė apskaita, atskaitomybė ar mokesčių apskaičiavimas, apskaita ir deklaravimas), vis dėlto ji neskirta ir įmonės vadybos poreikiams tenkinti. Finansinė apskaita ir atskaitomybė – įmonių savininkams bei tretiesiems asmenims (išoriniams duomenų vartotojams) skirta buhalterinės apskaitos rūšis, kurios pagrindu minėti asmenys priima įmonės valdymo, bet ne joje vykstančių procesų vadybos sprendimus. Todėl, nepaisant Buhalterinės apskaitos įstatymo ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos klaidingos nuomonės, menedžmento (vadybos ir kaštų) apskaitą vadinti valdymo apskaita – tikras nesusipratimas. Taip galima būtų įvardyti nebent finansinę apskaitą, nes ji skirta ne vadovams ir vadybininkams, bet pirmiausia verslą išties valdantiems, bet ne jam vadovaujantiems savininkams.

Viena iš valdžiai skirtų su apskaita susijusių prievolių – mokesčių apskaičiavimas ir atitinkamos jų apskaitos vedimas bei ataskaitų rinkinių (įvairių mokesčių deklaracijų) parengimas. Tokia veikla visiškai skiriasi nuo finansinės, juolab menedžmento, apskaitos.

Viena politinė partija gali nustatyti vienokias, kita – visiškai kitokias apmokestinimo taisykles. Tačiau reikalas tas, kad visose valstybėse daugumą sudaro mažos įmonės, kurioms būtų per brangu, be buhalterijos, turėti dar ir finansų skyrių. Todėl mokesčių apskaičiavimo ir deklaravimo prievolė dažniausiai priskiriama buhalterijoms, nors tai ir ne buhalterinė apskaita. Tačiau įmonėse paprastai nėra jokių kitų darbuotojų, kurių veikla būtų artimiau susijusi su mokesčiais nei buhalterių. Taigi jiems paprastai ir priskiriama ši svarbi funkcija. Ji, be abejo, reikalinga ne tik valdžiai, bet reikšminga ir įmonėms, nes, suklydus nustatant mokesčių sumą, pavėlavus ją sumokėti arba netinkamai deklaravus, įmonės gali būti atitinkamai nubaustos.

buhalterinės paslaugos

Buhalterio pareigos

Vyriausiasis buhalteris organizuoja įmonės ūkinės ir finansinės veiklos buhalterinę apskaitą ir kontroliuoja ekonomišką materialinių, darbo ir finansų išteklių naudojimą, įmonės nuosavybės saugumą; vadovauja įmonės buhalterijos darbuotojams. Vyriausiasis buhalteris privalo:

pagal buhalterinės apskaitos įstatymus formuoti apskaitos politiką, atsižvelgdamas į įmonės veiklos struktūrą ir ypatumus bei užtikrindamas jos finansinį stabilumą;

vadovauti rengiant ir priimant sąskaitų darbo planą, pirminių apskaitos dokumentų formas, organizuoti inventorizaciją;

kontroliuoti ūkines operacijas, buhalterinių paslaugų apdorojimo technologijas ir dokumentų apyvartos tvarkos laikymąsi;

užtikrinti racionalų įmonės ir jos padalinių buhalterinės apskaitos ir atsiskaitymų organizavimą, maksimaliai centralizuojant apskaitos skaičiavimo darbus ir skatinant naudoti šiuolaikines technines priemones ir informacines technologijas, pažangias apskaitos ir kontrolės formas bei metodus;

užtikrinti dokumentacijos realizavimo, darbų (paslaugų) atlikimo, ūkinės bei finansinės įmonės veiklos rezultatų apskaitą;

kontroliuoti, kaip laikomasi pirminių ir buhalterinių dokumentų, atsiskaitymų ir mokėjimo įsipareigojimų forminimo tvarkos, kaip naudojamas darbo užmokesčio fondas, įmonės darbuotojams skirtas pareigines algas, inventorizuojant kontroliuoti pagrindines lėšas, prekes bei materialines vertybes ir pinigines lėšas;

organizuoti buhalterinės apskaitos ir atsiskaitymų, dokumentų revizijų struktūriniuose įmonės padaliniuose organizavimo patikras;

siekiant nustatyti vidaus ūkio rezervus, šalinti nuostolius ir negamybines išlaidas, dalyvauti atliekant įmonės ūkinės bei finansinės veiklos ekonominę analizę, remiantis buhalterinės apskaitos ir atsiskaitymų duomenimis;

kontroliuoti apskaitos operacijas su depozitinėmis ir kreditinėmis sutartimis, vertybiniais popieriais;

užtikrinti, kad buhalteriniai dokumentai būtų saugūs, taip pat nustatyta tvarka forminami ir atiduodami į archyvą;

dalyvauti rengiant ir diegiant racionalią planų ir apskaitos dokumentaciją, pažangias buhalterinės apskaitos formas ir metodus naudojant šiuolaikines skaičiavimo technikos priemones;

užtikrinti, kad būtų sudarytas balansas ir operatyvios suvestinės ataskaitos apie pajamas, išlaidas ir biudžeto naudojimą, kiti statistiniai atsiskaitymų dokumentai, ir kad jie nustatyta tvarka būtų pateikti atitinkamiems organams;

teikti metodinę pagalbą įmonės buhalterijos padalinių darbuotojams buhalterinės apskaitos, kontrolės, atsiskaitymų ir ekonominės analizės klausimais;

pranešti įmonės direktoriui apie visus išaiškintus įmonės bei struktūrinių padalinių buhalterijos darbo trūkumus, būtinai paaiškinti jų atsiradimo priežastis ir siūlyti būdus jiems šalinti.

Buhalterinės paslaugos